Apie gyvatvorių tipus

Kalendorinis pavasaris ateis jau mažiau nei už mėnesio! Kaip liaudis ragina slides ruošti vasarą, taip aš paraginsiu pasidomėti gyvatvorių sodinimu iš anksto, dar pavasariui neužklupus. Esant dideliam pasirinkimui gali ir galva apsisukti, todėl geriau iš anksto apsišarvuoti žiniomis ir nuspręsti, kokia gyvatvorė juos Jūsų kiemą.

Pirmiausia, kokios gi būna gyvatvorės?

Jos skirstomos į karpomas ir nekarpomas (laisvai augančias). Karpomos gyvatvorės – geometriškos, taisyklingos arba su specialiai suformuotais raštais, bangomis (fantazija juk begalinė). Formuojamas gyvatvores nesunku pritaikyti savo poreikiams – ar norisi siauros, ar plačios, ar banguotu viršumi, o gal „bumbuluotos“. Karpomos gyvatvorės auginamos iš augalų, kurie puikiai pakenčia formavimą ir gražiai tankėja, pavyzdžiui, tujų, kukmedžių, kadagių, puskiparisių, ligustrų, gudobelių, kaulenių ir kt.

Nekarpomos gyvatvorės paprastai sodinamos iš dekoratyviai žydinčių augalų (pavyzdžiui, smailialapių, Vanhuto lanksvų, deucijų, kolkvicijų), augalų ryškiais lapais (pavyzdžiui, pūslenių, sedulų, raugerškių) arba augalų, turinčių išreikštą formą (koloninių, rutulinių ir kt.). Laisvos gyvatvorės gali būti pasodintos iš vienos rūšies augalų arba iš keleto rūšių, suderintų pagal poreikius, žydėjimo laiką ir t.t. Didelių krūmų (pūslenių, sedulų) gyvatvorės dažnai būna dalinai formuojamos – jos kartą per metus ar rečiau apkarpomos, sumažinamos, nes laisvai augančių plotis gali siekti ir 3 metrus.

Pagal aukštį gyvatvorės skirstomos į:
• Apvadus (bordiūrus),
• Žemas,
• Vidutinio aukščio,
• Aukštas,
• Labai aukštas (žaliąsias sienas).

Apvadai arba bordiūrai – pačios žemiausios gyvatvorės. Jos siekia vos iki 40 cm aukščio. Paprastai sodinamos norint įrėminti gėlyną, rožyną, prieskonių lysvę, gali būti kaip skiriamoji juosta šalia takelio, taip pat sodinama kapinėse. Dažniausiai apvadinės gyvatvorės būna karpomos, sodinamos iš žemaūgių dekoratyviųjų augalų (buksmedžių, žemaūgių raugerškių veislių, Fortūno ožekšnių, rūtų). Tokios gyvatvorės karpomos 2-3 kartus per metus, yra labai tankios. Nekarpomi apvadai sodinami iš žemaūgių, griežtą formą turinčių arba žydinčių augalų, pavyzdžiui, žemaūgių tujų, eglių veislių, sidabražolių, žemaūgių lanksvų, levandų.

Žemos gyvatvorės – 0,4-1 m aukščio. Jos jau per didelės naudoti kaip apvadus, bet per žemos, kad suteiktų privatumo. Paprastai jos sodinamos norint atskirti erdves. Pavyzdžiui, gali atskirti daržą nuo kitų kiemo dalių – šiek tiek pridengs, bet neužstos šviesos ir nemažins erdvės kaip aukšta gyvatvorė. Žemoms gyvatvorėms tiks buksmedžiai, žemaūgės eglių, tujų, kadagių veislės, aukštesnės sidabražolių veislės, vidutinio aukščio lanksvos.

Ko gero dažniausiai auginamos vidutinio aukščio gyvatvorės. Jų aukštis apie 1-2 m. Šios gyvatvorės tinka privatumui suteikti, erdvėms atskirti, pridengti nuo vėjo. Žmogaus ūgio gyvatvorė pridengs kiemą nuo pašalinių akių, bet ir nemes didelio šešėlio nei Jums, nei kaimynui. Be to, aukštesnes gyvatvores jau sunkiau karpyti – reikalingos kopėčios. Karpomos gyvatvorės dažniausiai sodinamos iš vakarinių tujų, tujų ‘Brabant‘ (nors pastarąją dėl itin spartaus augimo rekomenduočiau aukštoms gyvatvorėms), kukmedžių, cūgų, puskiparisių, eglių, ligustrų, gudobelių ir kt. Dalinai formuojamos gyvatvorės paprastai sodinamos iš koloninių ar rutuliškų tujos veislių (pvz., ‘Columna‘, ‘Smaragd‘, ‘Aurescens‘, ‘Fastigiata‘, ‘Globosa‘ ir kt.) – tokioms tujoms reikia kirpti tik viršūnes, jei tujos koloninės, arba palyginti šonus, jei tujos rutuliškos. Taip pat vidutinio aukščio dalinai formuojamos gyvatvorės gali būti sodinamos iš koloninių kadagių, uolinių kadagių, pūslenių, raugerškių, sedulų, aukštesnių lanksvų.

Aukštomis vadinamos apie 2-4 metrų aukščio gyvatvorės. Tokios gyvatvorės ne tik suteiks privatumą, bet ir gerai saugos nuo vėjo, dulkių. Tokias gyvatvores karpyti reikia kur kas daugiau pastangų ir laiko, todėl dažniau renkamasi ne karpoma, o dalinai formuojama ar visai neformuojama gyvatvorė. Karpomai gyvatvorei galima sodinti vakarines tujas vakarines tujas ‘Brabant‘, maumedžius, egles, skroblus, jazminus, Zyboldo obelis ir kt. Dalinai formuojamai arba nekarpomai gyvatvorei sodinamos koloninės tujos (‘Columna‘‚ ‘Aurescens‘, ‘Fastigiata‘‚ ‘Smaragd‘ ir kt.), uoliniai kadagiai, kalninės pušys, sedulos, alyvos ir kt.

Žaliosios sienos – dar aukštesnės. Jų aukštis siekia nuo 4 iki keliolikos metrų. Užsienyje galima pamatyti ir formuojamų žaliųjų sienų, tačiau Lietuvoje jos paprastai auga laisvai ir atlieka ne tiek dekoratyvinę, kiek apsauginę funkciją. Jos saugo nuo vėjo, dulkių, triukšmo, dažnai sodinamos iš keleto skirtingo aukščio ir tankumo augalų rūšių. Pavyzdžiui, jei turite didelę sodybą, kur pučia stiprūs vėjai, galite apsisodinti juosta ryškiaspalvių sedulų, gudobelių ir eglių – žalioji siena ne tik apsaugos, bet ir bus dekoratyvi, suteiks namus paukščiams. Žinoma, niekas nedraudžia užsiauginti aukštos karpomos ar nekarpomos sienos iš tujų, eglių, maumedžių ar kitų greitai augančių ir formavimą mėgstančių medžių.

Kitoje dalyje plačiau aptarsime, kurie augalai kokiai gyvatvorei tinkamiausi ir kaip gi pasodinti tą gyvatvorę.

Laukite tęsinio… :)

Apie gyvatvorių tipus

Apie gyvatvorių tipus

Apie gyvatvorių tipus