Kaip medelyne atsiranda augalai?

Dažnai klausiate, kaip dauginame augalus. Dar dažniau klausiate, ar patys dauginame augalus. Trumpai atsakysime į šiuos klausimus ir pasidalinsime savo darbų akimirkomis.

1. Pirmiausia pasiruošiame šiltnamius, kuriuose naujieji augalai šaknysis. Lengvam šešėliui sukurti juos uždengiame tinklu. Šiltnamiuose įrengta rūko sistema ne tik švelniai laisto, bet ir vėsina orą karštą vasarą. Į šiltnamius sunešame paletes su specialiu substratu ir gerai palaistome.

. Nuo motininių augalų kerpame šakeles, jas vėliau smulkiname į gyvašakes. Geriausiai prigyja šakelės, paimtos nuo jaunų, stiprių augalų pietinės pusės. Visada gyvašakę darome su „pėdele“.

3. Paruoštas gyvašakes smeigiame į drėgną substratą. Kiekvienas naujas augalas turės pakankamai vietos šaknims.

4. Pavasarį susmeigtos šakelės per vasarą leidžia šakneles. Kai kurios rūšys prigyja labai gerai, kitos sunkiau. Yra ir tokių rūšių ar veislių, kurių pavyksta padauginti tik keletą vienetų.

5. Vėlyvą rudenį ir žiemą naujieji augalai praleidžia lauke. Tokiems gležniems augalams tai didelis išbandymas, tačiau labai jautrių augalų tiesiog nedauginame. Taigi, nuo žiemos šalčių nukenčia tik nedaugelis.

6. Pavasarį tokie mažyliai iškeliauja į didesnius vazonus. Juose augalai dar paaugs 1-2 metus, o mažiausios eglutės gal ir 3 metus. Taigi, pas Jus keliauja mažiausiai 2-4 metų amžiaus augalai. Tai reiškia, kad jie vazonuose nepridengti žiemojo tiek pat žiemų ir nenušalo. 🙂

Patys spalvingiausi – raugerškiai

Jeigu kada Jūsų sodas taps per daug monotoniškas ar nuobodus, nenusiminkite. Norint pridėti naujų spalvų ir formų, pakanka atsigręžti į raugerškius. Jie išties džiugina veislių įvairove: nuo miniatiūrinių iki stambių krūmų, nuo aukso geltonumo iki tamsiai purpurinių lapų, nuo koloninių iki padrikų formų. Augalai nekaprizingi, daug pastangų nereikalaus, todėl drąsiai rinkitės Jums gražiausią raugerškį!

Trumpai apie raugerškius
Lietuvos miškuose ir šlaituose natūraliai auga paprastasis raugerškis. Jo žiedai susitelkę į kekes, uogos raudonos, rūgštokos, valgomos (po šalnų būna skanesnės). Raugerškio spygliai dažniausiai būna sudaryti iš trijų dyglių. Lapų kraštai kiek karbuoti. Želdynuose auginamos paprastojo raugerškio raudonlapės veislės ‘Atropurpurea‘ (purpuriniais lapais) ir ‘Violacea‘ (tamsiai purpuriniais, beveik violetiniais lapais). Paprastasis raugerškis visiškai atsparus šalčiui, nereiklus dirvožemiui ir drėgmei. Palankiausias dirvožemio pH 7,0-9,0.

Želdynuose populiariausias yra Tunbergo raugerškis. Jo lapeliai yra lygiu kraštu, spygliai išsidėstę po vieną, žiedai pavieniai ar mažose kekutėse. Uogos apvalesnės nei paprastojo raugerškio, raudonos. Nors nevalgomos, rudenį ir žiemą labai dekoratyviai atrodo. Tunbergo raugerškio veislių yra labai daug, apie jas šiek tiek vėliau.
Tunbergo raugerškiai geriausiai auga vidutinio derlingumo priesmėlyje ar lengvame priemolyje, kurių pH 5,0-7,0. Žalialapės veislės gali augti pusiau paūksmėje (spalvingi lapai paūksmėje pažaliuoja, todėl raudonlapių ar geltonlapių raugerškių paūksmėje auginti neverta).

Gana dažnai auginamas yra ir Otavinis raugerškis ‘Superba’. Auga greitai, negenimas gali užaugti net iki 3m aukščio, todėl yra puikus pasirinkimas norintiems greitai turėti didelį ir ryškų krūmą arba greitai užsiauginti gyvatvorę. Žydi smulkių žiedų kekėmis, kaip ir paprastasis raugerškis. Uogos, nors ir nevalgomos, bet dekoratyvios – žiemą raudonų uogų kekės puikiai atrodo.

Pritaikymas
Raugerškių pritaikymo želdynuose galimybės beveik neribotos.
Didelių augalų kompozicijoms, parkams, skverams, apsauginiams želdiniams ar šlaitų sutvirtinimui puikiai tiks stambesnės raugerškių veislės: Otavinio raugerškio ‘Superba‘ , Tunbergo raugerškio ‘Atropurpurea‘, ‘Aurea‘, ‘Orange Tower‘, ‘Red Chief‘ ir kitos.
Iš raugerškių galima sodinti nepraeinamas laisvas ar karpomas gyvatvores, bordiūrus. Gyvatvorėms tinka visos raugerškių veislės – pasirinkimas priklauso nuo Jūsų įsivaizduojamos gyvatvorės. Mažosios veislės (pvz., ‘Admiration‘ ar ‘Atropurpurea Nana‘) galėtų būti puikus pasirinkimas spalvingam bordiūrui. Laisvai (nekarpomai) gyvatvorei tiktų ‘Atropurpurea‘, ‘Dart’s Red Lady‘ ar ‘Orange Dream‘. Karpymui raugerškiai atsparūs, todėl karpomas gyvatvores galima sodinti iš bet kurios pasirinktos veislės.
Vazoninėms kompozicijoms tinka mažosios raugerškių veislės ‘Bonanza Gold‘, ‘Admiration‘, ‘Atropurpurea Nana‘. Labai stambiuose vazonuose keletą metų gali augti ir didesnių veislių augalai. Svarbu nepamiršti vazonų apšiltinti prieš žiemą – raugerškių šaknys šalčiui gana jautrios.
Raugerškiai tiks ir spalviniams akcentams, kompozicijoms kurti, derės prie akmenų, laiptų ar sienelių, alpinariumuose ar japoniškuose soduose. Tereikia išsirinkti mylimiausią!