Nuo šiol turime prekyboje ir vaismedžių bei braškių daigų! Jau galite rasti trešnių, vyšnių, slyvų, obelų, kriaušių, šermukšnių, koloninių ir rojaus obelaičių, gervuogių…
Vaismedžiai pas mus atkeliavo iš Ralių medelyno Šiaulių r., taigi jie visi užauginti Lietuvoje.
Atvykite išsirinkti savo sodo!
Hortenzijos karaliavo močiučių sodybose, karaliauja ir mūsiškėse. Tik, žinoma, dabar turime visą aibę rūšių ir veislių, tik spėk rinktis!
Nuo seno auginamos šviesiosios hortenzijos (Hydrangea arborescens) yra puikios – atsparumu, žiedų gausa ir dydžiu tikrai gali pasigirti. Tačiau norint turėti gražų krūmą, jį reikia kasmet nukirpti. Taip visos šakos būna jaunos, gražios ir krūmo dydis kontroliuojamas. Šviesiosios hortenzijos nepasižymi veislių gausa, tačiau keletą rasti galima. Mes auginame ‘Pink Annabelle‘ – veislė rožiniais žiedais. Jos krūmas smulkesnis už senovinę hortenziją, šakelės liaunesnės ir žiedai mažesni. Bet miela spalva paperka.
Gana plačiai paplitusi ir dažnai apkalbama yra didžialapė hortenzija (Hydrangea macrophyla) – jos žydi dideliais spalvingais žiedais (nuo rožinės iki mėlynos spalvos). Deja, mūsų sodyboje jai per šalta. Vieną auginame jau gal 15 metų, žiedus matėme vos kartą, nes kasmet smarkiai apšąla. Miestuose, vakarų Lietuvoje ar kitose šiltesnėse vietose jos auga ir žydi. Iš savo patirties, deja, apie jas pasakyti neturime nieko gero.
Neįprasčiausia yra laipiojančioji hortenzija (Hydrangea petiolaris) – kaip ir nusako pavadinimas, ji lipa sienomis ar atramomis prie jų prikibdama orinėmis šaknimis. Joms paprasčiau lipti siena ar kitu plokščiu paviršiumi nei tvoros tinklu ar kopėtėlėmis. Galima ją auginti ir kaip kiliminį augalą. Žiedai gerokai kuklesni už kitų hortenzijų – žiedyno kraštuose didesni, o viduryje smulkučiai. Geriausiai laipiojančiosios hortenzijos jausis prie rytinės sienos, gana derlingame dirvožemyje. Kaip ir visos hortenzijos, mėgsta drėgnesnį dirvožemį.
Mums asmeniškai itin įdomi ąžuolalapė hortenzija (Hydrangea quercifolia). Įdomi dėl to, kad dar nebuvome užsiauginę didesnės nei iki kelių. Šaltomis žiemomis apšąla virš sniego dangos. Visgi pastarąsias dvi žiemas atlaikė net ir vazonuose! Lapai išraiškingi, primena raudonojo ąžuolo lapus, tik storus, grublėtus. Geriausiai auga drėgnoje vietoje, pavėsyje arba gaudama ryto saulės. Žiedai kaip šluotelinės hortenzijos – balti, kūgiškame žiedyne.
Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo šluotelinės hortenzijos. Na ir ne veltui! Retai pasitaiko tokių dekoratyvių, lengvai prižiūrimų ir atsparių augalų (šalčio nebijo, kol kas neturi nei ligų, nei rimtesnių kenkėjų) . Veislių yra daug, tad rinktis tikrai yra iš ko tiek mažų sklypų savininkams, tiek norintiems aukštos hortenzijų sienos. Šie krūmai mėgsta šviesias vietas, derlingus dirvožemius ir drėgmę (ne įmirkimą!) Krūmai formuojami keliais būdais. Galima auginti gana natūraliai – leisti augti, šakotis, išgenėti senesnes šakas (nuolat atjauninti, kaip reikėtų elgtis su daugeliu krūmų). Tuomet galima užsiauginti įspūdingo dydžio krūmus, bet kuo daugiau hortenzija turės šakų, tuo smulkesni ant jų bus žiedynai. Norint turėti įspūdingo dydžio vienodus žiedynus, reikėtų anksti pavasarį krūmą be gailesčio sumažinti, paliekant tik apie trečdalį ūgio. Tada augalas šaus daug stiprių ir vienodų ūglių, kurie bus su didžiuliais žiedynais. Ir dar – galima hortenzijas suformuoti ant koto. Tuomet turėsime gražų medelį, tik jau genėjimo bus nemažai: tiek kovojant su atžalomis iš kelmo ir kamieno, tiek kontroliuojant lajos dydį.
Mūsų meilė šluotelinėms hortenzijoms prasidėjo nuo veislės ‘Limelight‘. Užaugti negenima gali ir gerokai virš galvos, todėl puikiai tiktų laisvai augančiai aukštai gyvatvorei. Žiedynai dideli, besiskleidžiantys žiedai būna žalsvi, vėliau pabąla, rudeniop parausta, o rudens šalčio paliesti paruduoja ir gali puošti sodą per visą žiemą. Visiškai nenuobodus augalas.
Sumažinta ‘Limelight‘ versija – veislė ‘Bobo‘. Tokių pačių spalvų žemaūgė hortenzija. Žydi nuo pat mažumės, kartais net juokinga, kaip ką tik įsišaknijęs augaliukas turi vieną mažą šakelę ir didžiulį žiedyną. Jau pusės metro ūgio krūmas atrodo įspūdingai, per žiedus nelabai matosi lapų. Didesnė nei metro ūgio užaugti neturėtų.
Panašaus ūgio kaip ‘Bobo‘ yra ‘Little Lime‘. Žemaūgė, gana vėlyva, gausiai žydinti hortenzija. Kaip rodo pavadinimas – „maža žalioji citrina“ – iš kitų išsiskiria žalsvais žiedais. Rudenėjant jie įgauna rausvą atspalvį ir supanašėja su ‘Bobo‘.
Aukštaūgė, į kitas nepanaši veislė – ‘Levana‘. Žiedynų viduryje žiedai smulkučiai, o pakraščiuose esantys labai stambūs, primena sutūpusius baltus drugelius. Pagal tai ir pavadinimą atsimename – ‘Levana‘ plevena. J Auga ji greitai, užaugti gali virš 2 metrų, todėl patartina jai palikti erdvės arba smarkiau genėti.
Viena ryškesnių veislių – ‘Mega Mindy‘. Jos žiedynai nėra labai dideli, tačiau žiedai stambūs, iš pradžių žalsvi, pilnai išsiskleidę tampa tamsiai rožiniai, ryškūs, beveik raudoni. Užauga vidutinio ūgio – daugiau nei 1,5 metro nepasieks.
Dar viena iš aukštesnių ir ryškesnių veislių – ‘Pinky Winky‘. Jos žiedynai gana siauro, aukšto kūgio formos. Esant geroms sąlygoms, žiedyno aukštis gali pasiekti net 40 cm! Pradeda žydėti baltai, po kelių savaičių apatinė dalis pradeda rausti. Būdingiausias vaizdas – apatinė žiedyno pusė ryškiai rožinė, viršutinė – balta. Užaugti gali virš 2 metrų aukščio.
Paminėtas veisles galite įsigyti mūsų medelyne. O kokias auginate jūs?
Lietingas ar snieguotas, bet gruodis vis tiek kvepia Kalėdomis. Puošiame namus, rūpinamės dovanomis, apmąstome praėjusius metus. Namų puošyboje ir apskritai gyvenimo būde vis stipriau auga atsakingo vartojimo idėja – kaip gyventi, kad padarytume kuo mažiau žalos aplinkai? Kalėdinės puošmenos parduotuvėse blizga visomis spalvomis, jų ištisi kalnai… Ir dauguma – plastikinės. Kviečiu šiemet stabtelėti prie dirbtinių blizgučių ir pasvarstyti, ar jie tikrai reikalingi ir nepakeičiami? Kodėl nepasirinkus kažko natūralaus, su meile pagaminto ir kas suirs per metus kitus, o ne gulės sąvartyne šimtus metų?
Pradėkime nuo Kalėdų eglutės. Daug kas gaili gyvų medžių, dėl to renkasi plastikinę. Deja, plastikinė eglutė kur kas labiau kenkia aplinkai nei gyva (jai pagaminti sunaudojama daug resursų, transportuojama per pusę pasaulio, jei neperdirbama, nesuirs labai labai ilgai). Dirbtinės eglutės naudojimas laikomas aplinkai draugišku, jei ta pati eglė naudojama 20 metų ir tada perdirbama. Bet šiais laikais retai pasitaiko, kad tą patį daiktą naudotume taip ilgai – norisi naujesnio/didesnio/gražesnio.
Kodėl gaila eglučių?
Labai gailima kertamų eglučių – kam kirsti medelį, kuris gali dar ilgus metus augti? Reikia pagalvoti, iš kur eglutės atkeliauja. Jei kirstos iš miško, tai iš retinamo ploto – jos bet kuriuo atveju būtų nukirstos, kad medynas nebūtų per tankus. Jei eglutės atkeliauja iš medelyno, ten lygiai taip pat nebūtų augusios amžinai – jos užauginamos būtent tam, kad prieš Kalėdas iškeliautų į kažkieno namus. Pavasarį į jų vietą stos naujos eglaitės. Beje, medelynai yra žemės ūkio žemėje, ne miške, taigi plotas, užželdintas medeliais gamtai duoda daugiau naudos, nei, sakykim, rapsų laukas.
Puiki alternatyva kirstai eglutei – eglutė vazone. Yra tikimybė, kad pavasarį pasodinta lauke ji išgyvens ir augs daug metų. Tačiau reikėtų prisiminti, kad norint vazoninę eglutę išlaikyti gyvą, ji kambario temperatūroje neturėtų stovėti ilgiau nei savaitę. Jei lauke šąla, prieš įnešant į kambarį ar išnešant iš kambario į lauką, reikėtų eglę bent parą palaikyti tarpinės temperatūros patalpoje, pvz. garaže. Jei vazoninę eglutę laikysite namuose mėnesį, greičiausiai pavasarį turėsite nudžiūvusią eglę ir atliekamą vazoną, taigi ekologinės naudos nelabai bus.
Žiūrint į Kalėdines eglutes iš ekologinės pusės, geriausia būtų rinktis eglės ar kėnio šakas – nuo to pačio medžio šakas galima imti daug daug metų, o poveikis aplinkai minimalus. Tačiau suprantama, kad norisi gražios eglutės formos…
Kitas populiarus šventinio laikotarpio papuošimas – vainikas. Pasirinkimų gausybė – nuo nedidukų iki tikrų milžinų, nuo dedamų ant stalo iki kabinamų ant durų. Naudojamų medžiagų irgi gausybė: spygliuočių šakelės, kankorėžiai, vijoklių šakelės, džiovinti vaisiai, žiedai, cinamono lazdelės, žvakės, erškėčių uogos, smilgos… Galima vardinti ir vardinti. Čia irgi raginu rinktis natūralius elementus – išeiti į mišką ar sodą, prisirinkti puošmenų ir pasigaminti vainiką. Bus kur kas jaukesnė ir prasmingesnė puošmena.
Ką rinktis, norint praleisti Kalėdas būnant draugiškiems aplinkai?
Pasirinimų yra ne taip mažai:
– Eglės, kėnio ar kitų spygliuočių šakos (dalina girininkijos, medelynai,
galima parsinešti net ir iš savo kiemo)
– Kirsta eglė/kėnis
– Eglė/kėnis vazone (jei atsakingai prižiūrėsite ir namuose laikysite trumpai)
– Natūralios, miške, sode ar medelyne surinktos, medžiagos kalėdiniam vainikui
(kankorėžiai, šakelės, žiedai ir t.t.)
Svarbu, kad bet kuris iš šių variantų būtų užaugęs vietoje, o ne atvežtas iš
tolimų kraštų – tokiu atveju draugiškumas aplinkai sumažėja.
Mūsų medelyne šiemet galite rasti:
– Kėnių ir kitų spygliuočių šakos
– Kirstos dygiosios (sidabrinės) eglutės (100-170cm aukščio)
– Mažosios baltosios eglutės ‘Conica’, ‘Sander’s Blue’, ‘Daisys’s White’
vazonuose (apie 30 cm aukščio, 3l vazonuose)
– Kėniai vazonuose (apie 60 cm aukščio, 5l vazonuose)
Laukiame svečiuose. Gražaus ir ramaus švenčių laukimo!
Apie puošybos idėjas rašėme čia:
http://silingumedelynas.lt/naujienos/kuo-puosimes-kaledoms/
Apie natūralias kalėdines dekoracijas:
https://youtu.be/-0dyIKK0NrY
https://youtu.be/sZ-T5eh4R-Q
