Kaip išsirinkti augalus gyvatvorei?
Jau aptarėme, kokių tipų gyvatvorės būna. Antras žingsnis – išsirinkti augalus. Deja, nežinant realios sklypo situacijos tiksliai patarti labai sunku. Tačiau pabandykime aptarti bendrus principus – jie telpa į viso labo du patarimus.
Pirmiausia, reikia nuspręsti, kokio tipo gyvatvorės norite. Ar tai bus žema, ar aukšta gyvatvorė, ar ją karpysite, ar norėsite, kad gyvatvorė žydėtų ir t.t. Apie gyvatvorių tipus rašėme anksčiau. Čia reikėtų atsižvelgti, kokią funkciją gyvatvorė turės atlikti (suteikti privatumą, sulaikyti dulkes nuo kelio, tiesiog gražiai pridengti daržą…) ir kiek vietos turite. Pavyzdžiui, laisva pūslenių ar forsitijų gyvatvorė gali būti labai graži, tačiau užaugs bent iki 2m pločio. Jei sklypas nedidelis ir norisi taupyti vietą, gal geriau būtų rinktis karpomą gyvatvorę ar koloninius augalus, kurių plotis nebus didesnis nei 0,5-0,8m. Jeigu norėsite turėti žaliąją sieną, sulaikančią dulkes, reikės rinktis greitai augančius augalus, kad kuo greičiau pradėtų atlikti savo funkciją.
Dar vienas svarbus patarimas – paisyti ne tik savo norų, bet ir augalo poreikių. Taip kur kas lengviau turėsite vešlią gyvatvorę. Pavyzdys: labai norite sodinti kalninių pušų gyvatvorę, tačiau jai numatę turite vietą po medžiais, kur dirvožemis molingas. Tokioje vietoje kalninės pušys nebus tokios gražios, kaip Jums norėtųsi, skurs arba visai negyvens. Galbūt geriau toje vietoje auginti kukmedžius, cūgas ar tujenius, kuriems salygos bus puikios ir jie atsidėkos vešliai, greitai ir tankiai augdami? Deja, labai daug apželdintojų sodina tai, kas madinga, arba ko nori klientas, visiškai neatsižvelgdami į vietos sąlygas ir augalų poreikius. Dėl to dažnai matome skurstančius ir mirštančius augalus. Taigi, renkamės atsakingai! Atkreipiame dėmesį į dirvožemį, jo drėgmę (ne visi augalai pakenčia net ir laikinai įmirkstantį dirvožemį), saulėtumą, ar per būsimos gyvatvorės vietą nuolat netraukia vėjai. Su tokia informacija sumažės pasirinkimų, tačiau ir išsirinkti bus lengviau. Be to, galėsite būti tikri, kad pasirinkti augalai gražiai augs. Dažnai vertinant savo kiemo sąlygas gali padėti labai paprastas metodas pavadinimu „O kas gražiai auga pas kaimyną?“. Didelė tikimybė, kad gretimuose sklypuose sąlygos panašios, todėl galima šiek tiek pasmalsauti, kurie augalai netoliese jaučiasi gerai, o kurie skursta. 🙂
Į ką dar atkreipti dėmesį?
Jei turite mažų vaikų, nerekomenduočiau sodinti kukmedžių ir dygliuotų krūmų gyvatvorės. Kukmedis beveik visas nuodingas. Vienintelis nenuodingas ir net valgomas daiktas – „uogytė“ be kauliuko. Mes visi užaugome sėkmingai jas valgydami ir puikiai žinodami, kad kauliuko valgyti nevalia. Bet jei norisi apsidrausti, tuomet geriau visai kukmedžių neauginti. Bent jau kol vaikai užaugs. Dygliuotų krūmų gyvatvorių pavojus akivaizdus – dygliai. Įgriuvus į gudobelių, raugerškių ar kitų dygliuotųjų gyvatvorę didelės žalos gal ir nebus, tačiau malonumas menkas. Net ir medelyne vieni nemėgstamiausių darbų – raugerškių dauginimas, persodinimas ir ravėjimas. Tiesa, jų grožis skausmus atperka, tačiau vis tiek reikėtų pasvarstyti, ar norėsite visą gyvatvorę dyglių sodinti, prižiūrėti ir karpyti bei nerimauti, ar vaikai besivydami kamuolį neįpuls į patį dygliuotyną.
Ką daryti, jei turite šunų, kurie mėgsta pasižymėti ant augalų? Nors kai kurie mitai teigia, kad šunys kenkia tik tujoms, šlapimas degina visus augalus. Jame labai didelė azoto koncentracija, todėl lapai ar šakelės nudega kaip nuo didžiulės dozės trąšų. Tiesa, kad atsparesni yra lapuočiai, jautresni spygliuočiai. Tačiau jei šuo didelis ir išsirenka mėgstamą gyvatvorės vietą, net ir atspariausi augalai toje vietoje greičiausiai neatsilaikys. Taigi, augalų pasirinkimas čia nelabai padeda. Padėti gali nebent tvorelės, rūtų gyvatvorė aplink gyvatvorę (šunims nepatinka kvapas) ar gėlių juosta palei gyvatvorę (gėlės ataugs greičiau nei gyvatvorių augalai). Kiekvieną kartą stovėti sargyboje nepavyks, bet jei netyčia stovėsite netoliese su vandens kibiru, galite ką tik apšlapintą augalą perlieti vandeniu – tai atskies azotą ir jis nebedegins, o bus kaip trąša. 🙂
Kaip sodinti gyvatvorę?
Kai jau išsirinkote, kokią gyvatvorę norite turėti ir kokius augalus sodinsite, galima ruoštis sodinimui.
Pirmiausia reikėtų pagalvoti, koks dirvožemis yra būsimos gyvatvorės vietoje. Jei normalus (nebūtinai labai derlingas, svarbu, kad nebūtų po statybų likusių atliekų, negyvo molio ar žvyro, kur net žolė nesugeba augti), Jums pasisekė – darbo bus ne tiek ir daug. Reikėtų išsitempti virvelę, kad gyvatvorė būtų tikrai tiesi, tuomet galima kasti griovelį arba duobutes. Jei sodinate tankią gyvatvorę (3 augalai į metrą ar tankiau), bus patogiau iškasti griovelį. Jo gylis ir plotis – pagal sodinamus augalus. Sodinant standartinius 4 metų tujų sodinukus pakaks kastuvo pločio ir gylio griovelio. Augalus sodinant rečiau bus patogiau kasti atskiras duobutes kiekvienam, vėlgi, pagal sodinamo augalo dydį. Svarbu, kad augalų šaknys tilptų paskleistos ir jų galai nesiraitytų. Geriau per ilgą šaknį nukirpti negu užlenkti!
Jei turite tikrai labai prastą dirvožemį, tuomet derėtų augalams palengvinti gyvenimą ir atsivežti derlingos žemės. Reikėtų iškasti apie 50 cm gylio ir 40 cm pločio griovį, jį pripildyti geru dirvožemiu ir tuomet sodinti augalus.
Prieš sodinant augalus iš vazonų, reikėtų juos palaistyti. Augalų iš grunto šaknys ir taip būna drėgnos (mūsų medelynas tai užtikrina). Vazoninių sodinukų šaknis galima šiek tiek papurenti, tačiau persistengti tikrai nereikėtų. Augalą dedame į paruoštą vietą, pasirūpiname, kad šaknys nebūtų užlankstytos, po truputį beriame žemę ir apspaudome aplink. Svarbu nepalikti prie šaknų oro kišenių, todėl nebijokite dirvožemio stipriai prispausti ar priminti. Pasodintas augalas neturi išsitraukti iš žemės jį patraukus aukštyn. Pasodinus reikėtų gausiai palaistyti – vanduo padės dirvožemiui geriau apgaubti šaknis.
Po pasodinimo
Jei sodinote karpomą gyvatvorę, iškart po pasodinimo reikėtų šiek tiek apkirpti – palyginti viršūnes, nukirpti atsikišusias šonines šakeles. Pakirpimas skatins gyvatvorės tankėjimą. Jei laikysite, pavyzdžiui, vakarines tujas nekirptas iki 1,5 m aukščio ir tik tada pradėsite karpyti, tuomet gyvatvorė bus reta, viduje turės storą kamieną, nedaug stambių šakų. Ji ilgai tankės ir vis tiek nesutankės tiek, kiek turėtų, o jei norėsite vėliau keisti jos formą ar atjauninti, tai bus praktiškai neįmanoma. Jei pradėsite šiek tiek karpyti vos pasodinę, jau maža gyvatvorė atrodys gana gražiai, tankės tolygiai, suaugusios gyvatvorės viduje bus daug smulkių šakų, todėl net ir suaugusiai gyvatvorei bus įmanoma kažkiek keisti formą ar, esant reikalui, atjauninti. Rekomenduočiau šiek tiek pakirpti ir laisvai gyvatvorei susodintus lapuočius – kol maži, jie labai stengiasi greitai užaugti ir išleidžia nelabai daug ilgų šakų, todėl atrodo šiek tiek išstypę. Pirmais metais pakirpti jie bus tankesni ir kur kas gražiau atrodys.
Dažnai klausiate, kaip tręšti nusipirktą augalą. Visada sakome, kad geriau per mažai, nei per daug. 🙂 Gyvatvorių, kaip ir visų šviežiai pasodintų augalų, nerekomenduojame tręšti sodinimo metais. Kitais metais galite patręšti pavasarį trąšomis, turinčiomis daugiau azoto, o rudenį – turinčiomis daugiau fosforo ir kalio. Azotas skatina augimą, o rudeniop augalui jau reikia leisti ruoštis šalčiams ir ramybės periodui.
Formuojant karpomą gyvatvorę reikėtų turėti omenyje, kad gyvatvorės apačia turi būti platesnė už viršų. Tik tuomet ir apačia, ir viršus gaus pakankamai saulės šviesos, kad gražiai tankėtų. Augalai linkę augti link ten, kur geriausios sąlygos, todėl jei gyvatvorės apačia bus siauresnė ar tokio pat pločio kaip viršus, viršutinė dalis šešėliuos apatinę, o augalas numos šaka į blogas sąlygas apačioje ir augins gerai apšviestą viršūnę. Tokiu atveju turėsite tankią gyvatvorę apačioje ir retą, nykstančią apačioje.
Jei renkantis gyvatvorę kils klausimų ar dvejonių, nebijokite kreiptis! Stengsimės padėti išsirinkti ir atsakyti į rūpimus klausimus. Rašykite į info@silingumedelynas.lt , skambinkite telefonu +370 662 39587, bendraukime Facebook‘e arba susitikime gyvai medelyne!