Didžioji dalis žiemos praėjo panašesnė į lapkritį, o ne viduržiemį,
bet štai pagaliau sulaukėme ir tikros baltos speiguotos žiemos. Kad ir kokia
trumpa,
bet leidžia pasidžiaugti
ir rogutėmis, ir gražiais žydro dangaus bei snieguotų miškų vaizdais.
Tiesa, ne visiems jauku pagalvoti apie -20 šaltį savo sode,
ypač, jei auginame lepių augalų. Nedideliame sklype galima visus lepesnius
augalus pridengti, apsaugoti nuo šalčių ir vėjų. Bet jei sklypas didžiulis, o
augalų jame itin daug (kalbu apie savą kolekciją…), tai belieka tikėtis, kad
visi išgyvens savomis jėgomis!
Medelyne išeitis paprasta – auginame atsparius augalus. Vazonuose jiems žiemoti
dar sunkiau nei pasodintiems žemėje, bet mūsiškiai puikiai atsilaiko. Ypač, kai
yra sniego. Todėl ramiai džiaugiamės šia žiema, sniegu ir šaltuku.
Iš tiesų, žiemą
pavojų kelia ne tik šaltis, bet ir saulė. Kai gana arši vasario saulė kaitina
spyglius ar visžalių lapus, drėgmė iš jų garuoja, o įšalusios šaknys vandens iš
dirvožemio paimti negali, tuomet spygliai ar lapai nudžiūsta, sakome, nudega
nuo saulės. Tai vadinama fiziologine sausra. Dažniausiai taip nutinka
buksmedžiams, visžaliams ožekšniams, rododendrams, baltosios eglės veislėms.
Pagelbėti galima pridengiant, ypač iš pietinės pusės.
